tik klausytis
kaip ji kvėpuoja
susijaudinęs virpa oras
pasisemia ir vėl pabyra
prisilietimo nefritai
meilės bado baimė
susivyniojus
į smilkstančias rūku
juodas užuolaidas
pasuko namo
prie kryžių
klausau kaip kvėpuoja
soti šypsena
žaidžia mėnesienos sidabru
ne viltimi
turėjimu pripildyta