Prabudę viešbuty nugulėtais pečiais,
Ir numetę pledą gauruotą, šiurkštų,
Knygyne suradę knygas,
O parfumerijoj kvepalus – sesei.
Molbertą sulankstom nebyliai
Ne, ne dažus išbaigę,
Tik minčių bado nebeištvėrę.
Vėl lekiam į traukinį –
Nešantį mus per gyvenimo vingį,
Į klajones po parkus,
Kad vienas kitą pažintume
Ir ant pirštų galų pasistiebę
Paliestume lūpas – puse bučinio.
Nes esam tik du personažai
Iš drobėj sukurto pasaulio.