ŠaltaKošėjūrai palinkus nuolankiai
slenka klumpa dugnu virsdama
glotni nuginkluota nurengta
išskalautus akmenis išmetus į krantą
laiko banguojančios būties monolitą
milijonais mažučių skeveldrų
suskaldžiau nederlingą save
sutrupintas kriaukles nugludink suliek
po kojomis idant švelni kiekvienam
ir pro smiltis
pro smiltis vis iškošianti
plūstantį tave
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-09-02 17:28
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-04 13:10
.
Autorės kuriamą vaizdą autorės stiliumi išsakytų pirmoji eilutė tokia: Jūros palinkus nuolankiai Be prielinksnio dvelkteli senove, tai įtempia skaitytojo dėmesį – atrodo naujai. Autorė neretai panaudoja atnaujintas išraiškas, kai reikia patikslinti subtilesnį įspūdį, ir būna gražu. Bet sakant „Jūrai...“ sudrumsčia įprasta konstrukcija: „Svečiui nusilenkusi, padavė jam taurę“, „Kryžiuočiui nusilenkęs, apsisuko“. Gaunasi nuo horizonto palinkusi jūra, dūžtanti į krantą – visai gražu, bet ne tai: veikėja čia ne jūra, o kopa. Tai vienas siūlymas iš galimybių pulko. O posmus išskirti negalima – būtų lyg ir apie tai, bet ne tai. Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-03 13:55
O man antrasis posmas, kuriame jūra užlieja vidinius išgyvenimus ir formuojasi jausmingai apvienijanti sintezė labiau prie širdies. Pirmame sunkiai vyriška logika įsivaizduoju palinkusią jūrą (: Bet gražu. 4
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |