Neįsprausk į krūtinę daugiau.
Tegu lieka nurimus it jūra,
Po atėjusios siausti audros.
Net nustebęs jos tylą klausau,
O širdis:
— Pailsėkim it būtume knechtai.
— Pailsėkim, — sakau, —
Bet girdžiu,
Kad ir šitaip ji... plaka.
Grįš laivai ar negrįš,
Bet nelaukti jų mums nevalia.