Pokalbis Druskininkų bažnyčioje

Pirmuoju krikštytis buvo pakviestas Maceina.
Klebonas dingo už lengvinimosi durelių, kaip tik tada Rudiene apkabina nuogą Maceinos alkūnę.
-           Būsi Tarzanas... Pamiršk, kad esi Maceina, tai reikalinga mums.. tavo ir mano ... mūsų ateičiai..
-          Negaliu.
-          Partija duos pinigų.. daug pinigų.. tu pagaliau galėsi mane išlaikyti..
-          Kiek duos? Kokia partija gali duoti tiek pinigų, kad galėčiau tave išlaikyti. Kur tokia partija???
-          Būsi perversmo vadas Tarzanas. Gerai uždirbsi. Nori?
-          Tik aš vienas?
-          Šalia tavęs bus – partija.
-          Rudiene, Maceina nori  būti padorus žmogus, o ne bėgioti maž vaikišku Tarzanu. Noriu būti Maceina, kuris sugeba išlaikyti ne tik tokią ..., kaip tu.. mažiausiai man, kaip buvusiam bokso žmogui, reikia ... viešbučio, kur netelpa laisvės deivių minia, po darbo dirbančių mano nelaisvėje... ir kad alus, o geriau degtinė.. trilitrinių eilės .. dvi eilės.. ne, trys eilės.. tai tik pirmame aukšte..
-          Tu čia apie ką? Maceina, dar kartą išgirsiu apie mergas – būsi užtrumpintas. Girdi? Siūlau atsargiau ne tik kalbėti, bet ir galvoti. Man neištikimybė – tai nuosprendis. O tau pastatysiu giljotiną. Tik tu apie mergas aš  – tik čiaukšt.. ir.. aš tau pažadu.  Nuo manęs – ni ni
-          Trumpinsi??? iš karto ar dalimis?
-          Žinoma... dalimis.. gaideli tu mano giedorėli.. Matau: viską ir pats supratai.. Neužmiršk: tavo krikšto vardas - Tarzanas.
Pasirodė klebonas su kibiru švesto vandens.
Šventasis pasėmė stiklinę vandens ir, iš jos siurbtelėjęs, linktelėjo Maceinai.
-          Kuo vardu?
-          Maceina
-          Kuo būsi?
-          Maceina.
-          Kontuzija?
-          Ne. Užmiršau.
-          Būsi Liudvikas.
-          Rudienė sakė ne Liudvikas.
-          Krikštiju tave, Liudviku, nuo šiol tave globos šv. Liudvikas.
Klebonas šliūkštelėja „švento vandens“ Maceinai į veidą.
Maceina neatsiliko ir griebė likusią dalį „šventumo“ kibirą už rankenos.
Perlietas vandeniu klebonas vos atgavo kvapą.
Maceina patapšnojo jam per šlapią nugarą:
-          Tarzanas. Prisiminiau. Krikštyk mane Tarzanu.
-          Vardas nešventas. Daug kainuos... kad paskelbčiau šventu.
-          O aš šventumo nereikalauju.
-          Kur aš dabar gausiu švento vandens?
 
 
Vienišas Siparis ir ištekėjusi sekretorė
Druskininkų mero kabinete sėdėjo vienišas Siparis ir vartė ‚skrajutę“ apie kiniečių imigraciją. „Pirkit ‚kusoką“ lietuviškos žemės“.
Įėjo sekretorė.
-          Kvietėt? – paklausė mergina.
-          Supranti, aš dabar esu meras, o tu mano sekretorė?
-          Taip. Klausau jūsų.
-          Noriu, kad įrodytum savo lojalumą.
-          Tikrai??? Ką čia dabar įsi dirbinėjat? Sakykit, ko reikia pagal mano pareigas – viską padarau.
-          Nusirenk.
-          Negaliu.
-          Kodėl?
-          Nepadoru.
-          Dzūkijoje net paltą nusivilkti nepadoru? O kas pas jus padoru?
-          Mes dzūkai – girių karaliai.   AAAAA.. nusirengsiu, o tu man sumokėsi? Tavo žiniai, vilnieti,  Nusirengti paltą  prieš viršininką– šimtas litų. Nusirengti suknelę – penkiasdešimt vienas litas su PVM, .., o toliau, įsidėmėkit, dzukaitė rengiuosi nemokamai. Valdiškai. Pagal uždarbį. Mano uždarbis vidutiniškas – tai nusirenginėju vidutinišku tempu. Dzukaičių nusirenginėjimo kainos nedidelės. Vidutiniškos. Suvalkietės rengiasi greitai, bet brangiai. Jų kita rinkodara. Brangiausia – tai išsipinti kasas ir paleisti plaukus...
-          Imk
-          Už ką penki šimtai???
-          Pakviesk suvalkietę, o tu eik namo. Ar užteks?
-          Dviem dienom.
-          Pravaikštai, galvoju, užteks.
 
Prie „Baltarusijos“ sanatorijos mitingavo moterys, kurių vyrai tą dieną išėjo meškerioti ir negrįžo.
Tai buvo įsiutusių našlių minia.