Į Granadą išskrido erelis
Vieną saulėtą stygą nutiesęs
Per bekraščio
Dangaus romius debesis
Lašant lietui, natom
Groja šviesą.
Aš liečiu ją išalkusiais pirštais.
Pasistiebus nuo žemės pakylu.
Ta gija apsisuku riešą
Ir Nevados kalnuose panyru.