Atsitiktinai

1.
Jau netoli žiema,
žydri namai, o čia
nuo medžių – gilės krinta,
lietaus lašai laša
ir tu, visą žiemą
prausies
už lango plono stiklo.
Nejaugi paukščiai
tarsi rankų plaštakos,
o tėvui šilta
ir jauku ant šieno.

Skaisti erdvė praeina,
pralinguoja metai
ir tu, atsitiktinai,
praslysdama
už lango, plono stiklo
skini geltoną gilę
tartum širdį.
Galiu nupurtyt
laukinę obelį,
ir pasodinti medį
ir bitę išvaryt
į darganą įširdusią.