Prisiminimai gražūs

3.
Šalia
jos namų
gyvenu tarsi pamišėlis –
regiu, naktimis Pranę –
jauną, nuogą
šalia spingsulės
žvelgiančią
į vaikystės,
jaunystės nuotraukas.

Gera, jauku –
gyventi
jos pilnoje kvapų virtuvėje,
lydant sviestą,
tepant ant duonos sviestą
o man reikia
naujos dirbtuvės –
naujų baldų, langų,
naujo inkilo -
nuskriaustai
kaimo tautai.

Ant naujų,
senų lentynų
randu knygų kalnus
įėjęs į kvepiantį
pušimis prieangį,
o prieš akis –
kalnai pilkų ledynų
ir naktimis sapnuojasi
nokstančios kriaušės,
obuoliai, žvaigždės
ir įvairiausios
apšvietimo priemonės.