Prisiminimai gražūs

2.
Baisu
paliest mėnulį
kaip žibintą
kaip Aladino lempą -
vandeniu,
krauju
aptaškytą.
Dangus nušvinta
nubunda
ir akmenų kolekcijos,
o Likimai kaip
neperšaunamos spintos
baisu,
jų raktus paliesti.

Lietus –
virš dobilų,
lelijų, krapų
ir Pranė velka
šiaudų, dobilų doklą,
akyse –
senos fotografijos
ima degti
užsiliepsnoja
dobilų,
žvaigždžių dagtys.

Pranė -
po skara bruka –
vešlius, šlapius
savo plaukus
ir sako, kad ir aš –
neblogas, 
tepliorius.
Širdis iš džiaugsmo
spurda, plazda, virpa
ir atgyja
gulbės, žąsys –
vaikystės
paveiksluos
ir eilėraščiuose -
nusisekusiuose
regiu
keliuose egzemplioriuose
senus, jaunus veidus
iš vaikystės pasakų
atplaukusius.