garstyčios

Garstyčios

Mums obuolienei reikia obuolių.
Bus daug jų. Susitiksim tyčia,
kad, prisirinkę tų mažų gaublių,
galėtumėm pasidaryt garstyčių.
Tie obuoliai – beje, jokie kiti
netiks mums, o tik antaniniai,
tokie mėnuliai gomurio nakty
saldžiarūgštėj burnos krantinėj.

Pasidarysime garstyčių. Būtent tų
tokių kitų jų – vienas pats to
aš nepradėčiau niekad. Dar trintų
miltelių meduje, dar paprasčiausio acto
tiek šaukštų, kiek ir visko: trys.
cinamono ir gvazdikėlių koks jau skonis,
šaukštu daugiau vandens, kuris
kelionės liniją suplonins.

Pavirt ir laukti keletą dienų.
O jų tikrai mes nešvaistysim veltui,
paimsim laiką ir aukštyn dugnu
apversim, kelias į tada asfaltui
atleis ir grįšim juo lengvai,
mes gi juk mokam prisimint kas gera,
kad nesinervintų aukšti dievai
ir netrukdytų mums nuleisti  garą.

Tuomet išmuš ta valanda mėsos.
Lai gausim kumpį. Pavyzdžiui veršienos.
Jo griežinėliai kvepia mėtinės vėsos
ir kadagio derme, čiobrelių šienas,
migdolas ir alyvuogė juoda,
šilta ciabatta, draugo vynas,
saulėlydis raudonas lyg rauda
ir tylios muzikos devynios.


p. s.
receptas proza
4 šaukštai Antaninės obuolienės
3 š. garstyčių miltelių
3 š. medaus
4 š. vandens
3 š. acto (9%)
+ gvazdikėliai ir cinamonas (pagal skonį)
----------------------------------------------
puodelyje obuolienę sutrinti su medumi; suberti garstyčias maišant, vanduo, actas. tokiam santykiui 5 gvazdikėliai ir visą viršų pabarstau cinamonu.
kaitinti ant ugnies iki virimo, perkošti per tinklelį ir valgyti į 3'ią dieną:)