Auka

Linksmai tądien tave kapojau,
Nebuvo man lygių tada,
Tau krito ašaros iš skruostų,
Šaukei, paleisk, aš nekalta!

Bet aš kapojęs nesilioviau,
Nubraukęs prakaitą šalin,
Numetęs kirvį kuo toliau,
Pradėjau ją smarkiau dusint.

Ir ji vis klykė, nesiliovė,
Kaip žiburys vėliau užgeso...
Tokia yra aukos dalia,
Nevaikštinės daugiau nakčia.