K- 13 VII

Štai regiu Šventojoje
(pravardes nutylint)
seną sugėrovą:
taip ir likęs panku,
po insulto- pokreivis,
apyrankės ant rankų.
Vienoje- lazdelė
(aišku, kad su kaukole).
Jis, kaip ir kadaise
taip gyvena- plaukioja.
Džinsinė liemenė-
su pentagrama.
Nauja- tik barzdelė
ir laidai ausinių.

Šnektelime gatvėje
(nekikent prisiverčiu).
- Aš varau į Latviją, -
jam sakau nuo dviračio.

Pranašavo greitą
baigtį man šis tipas,
matęs kaip tabletę
užgeriu alum...


O dabar- toks vaizdas,
gatvėj susitikus:
mes skirtingai matome
tuos pačius dalYkus-
dalykUs ir kryptį.
Praeitį palikus, -
nebėra ko pykti.

Tai ir nuostabiausia:
misteris,, man pochui“
su ponu,, man skauda“
sutaria galiausiai.