Tik-
šast!
ir
jau
pra-
dė-
ta:
Ir parideno tarsi rutuliuką
iš tos šiltos, tamsios, jaukios erdvės-
mažiuką, pliką, buką truputuką.
Jį žemė suka, -
jam regis kartais-
jis ją suką...
Kol iš viršaus užmaukšlina peruką
plikučiui švytinčiam
juoda ranka
mirties.
La-
bai
jau
ne-
ti-
kė-
ta...