K- 13 IV

Žmogau,
kai po ranka nėra,
nei kaltų, nei teptukų,
kompiuterio mygtukų,
tu priverstas esi
panirti į,, Tiesiog“-
buvimą. Suvokimą, jog
minučių egzistavimą
sureikšminai, lyg tas
ekspresas- traukinys.

Sušlapo akinys.
Per kitą rodo baltą
šįvakar dangų, kuriame,
lyg slidininkės- kregždės,
kaip tavo mintys
elipsėmis juda.

Drėgna žolė po pernelyg
nusvilusia tau nugara.
Ir viskas.
Ko daugiau?
Ar ką sakiau?
Tik štai ką:
rankas atmetęs,
panamą šlapią užsimetęs...

Iš lėto temstant,
mėnuo rodys laiką.

-birželis-