Kelionė- 2013 I

Bangudaris Šventojoje į vakarą aptingęs,
tik švelniai smėlin tekši putele.
O aš be akinių įbridęs ir palinkęs,
lyg ties centu- ties balta kriauklele.

Kažkas yra žiūrėjime į jūrą...
Ties horizontu- dulksvas laivas, o arčiau-
tik kirų klyksmas. Šventas smėlis gūra
po mano balta pėda. Vis šilčiau...

Kažkas yra žiūrėjime į tolį...
Virš tamsmėlio vandens, jo gilumų.
O gal tiesiog- atvipo akys, broli, -
tos pilkšvos, prisiblaškę tarp namų?

Dar ypačiau, absoliučiau jaučiuosi vienas.
Neatsitrenkia žvilgsnis kampučiu
į prisigėrusias minčių kasdienių sienas.
Aš atsileidžiu. Aš atleidžiu. Bet jaučiu:

Aš nuo savęs taip pat toli,
kaip tas blyškus, bebalsis laivas
nuo horizonto. Kaip ir nuo krantų.
Keistai ištikimai, senokai ir sūrokai blaivas
čia- užfrontėj, nuo fronto nenutolęs.
Kaip ir nuo žodžio. Kaip ir nuo kitų.

Nes kas bebūtų: panieka, ar pagarba,
lieki tik labiliu punktyru putų
ties neryškia Bangudario riba-
blyškiu, atostogaujančiu rekrūtu.


-birželis-