Sutemas nutolinkite, aušros,

Suolo draugui  Rapoliukui

Ten, rausvam senos bažnyčios kuore,
Dar girdėt variagų aimana...
Slinko Memelin slapta vienuoliai –
Mūre liko jų giesmė liūdna.

Naršė pamary kryžiuočių kojos,
Pėdsakus įspaudę smiltyse.
Tų ženklų tu atkakliai ieškojai
Ir kardų jų smygių širdyse...

Praeinu paminklus nestatytus,
Žmogui praeities ir ateities,
Praeinu pro ilgesį Skirvytės,
Laukt prie marių vakaro giesmės...

Rusne, kantriai braunies į rytojų,
Kaip iš žūklės dorės sugrįžtą...
Tau kaštonai žvakėmis vis groja,
Tarsi marių skrendanti banga.

Kai laivai bildėdami parūbaus,
Pro rūkus, pro sūkurius juodus,
Šviesus džiaugsmas tarsi javo grūdas,
Užplūs  Rusnės dar žalius krantus.

Sutemas nutolinkite, aušros,
Šiam ploteliui žemės ir dangaus.
Te paminklai nestatyti lauks vis,
Praeities ir ateities žmogaus...