Pirmadienis

Nuo mūsų
nepriklauso
traukiniai, autobusai.
Susigūžę, kaklus įtraukę,
sekam žąsų, gervių traukinius

Skrenda gulbės, gervės -
laimingos, priekaištingos,
o visos moterys
išsitempusios kaip stygos -
kojos, krūtys stangrios,
viliojančios, gundančios -
iš tikrųjų.

Tiesiasi vagos
gulasi, lyg lysvės lovos.
Antys, žąsys, gulbės -
pro medžius,
pro debesis šmėkšteli.
Į dangų, užvertę galvas šunys.
Garuojančios palapinės -
duona, medumi
kvepiantis mėšlas.

Ruduo 
svaigina, gaivina -
mūsų gyvenimuose,
tokio gražaus, sauso 
dar nepasitaikė.
Žemė žiūri į mus
kaip į taikinius.
Žiūri į mus -
kailiniuotus,
žieduotus
ir batuotus baugina -
žinių alkis,
išminties badas.
ir mus traiško -
šarvuotus, ratuotus,
ir apverktus,
apdainuotus -
tie sunkūs
likimo ratai.

Mes, žemei, kaip mėšlas,
kaip sumuštiniai.
Žemė žiūri į mus,
kaip į taikinius.

Ir į mūsų atmintis
įsigraužę,
tos dienos gražios...
---------------------
Šventadienis,
pirmadienis -
šlamėčiau,
šlamėčiau,
jeigu žmonės
būtų, kaip medžiai.