Rašyk
Eilės (77630)
Fantastika (2271)
Esė (1539)
Proza (10841)
Vaikams (2659)
Slam (66)
English (1202)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sidabriniu ir kietu paviršiumi braižau savo kojų pėdas. Suvelti plaukai  primena mano prigimtį, ramu, kad vis dar esu su savimi ir savyje. Kiekvienas kūno raumuo jaučia įtampą ir nerimą.  Akys paklaikusios ieško gyvos dvasios, vandens lašo ar miražo. Tamsu, šalta, slogu ir vieniša. Iš toli mėnulis niekada neatrodė patrauklus, atvirkščiai – atstumiantis, bet visada traukė pamatyti jo antrą pusę. Tapau mėnulio auka įkalinta jo paties šešėlio.
Niekada nesupratau kodėl įkalindavo raganas ir kodėl nuo jų akių slėpdavosi vaikai ir seneliai. Mes esam pačios gražiausios moterys Žemėje, o jie vadindavo mus raupsuotomis, prausdavo švęstu vandeniu ir gydydavo trejybės žegnojimu.
Užmegzti kontaktą su mėnuliu bergždžias reikalas. Jis mirties laukas. Jis negyvas. Ne taip kaip Žemė, visada kuždanti, alsuojanti, verkianti ir aimanuojanti.  Ji nuostabi.  Mėnulis per daug išdidus ir šaltas, kad guostis, per daug drąsus.. Jis kaip tikras karys, nejaus nei skausmo, nei baimės, tik jo akinanti plieninė šviesa leidžia priminti apie save ir jo pareigas – pareigas saugoti.
Nesuprantu, kuris velnias mane atnešė į mėnulį, bet suprantu, kad tas velnias tikrai „durnas“.
Stoviu pavargusi nuo minčių sunkumo ir per didelės atsakomybės naštos,  ryju švelniai pasūdytas ašaras, kai staiga horizonte pamatau į mane einančią vyrišką figūrą, kortų kaladėje jis tikriausiai būtų dominuojantis kryžių karalius.
-Tu negali čia būti.
Kaip šaltas ledo luitas užgriuvo jo žodžiai ir pikta emocija pataikė tiesiai man į saulės rezginį.
-Aš ir nebūnu, aš ištremta į mėnulį. Aš ragana.
Primerkęs akis,  jis pradeda sukti ratus aplink mano raganišką figūrą, kuri vos matėsi, per purviną iš baltos į pilką virtusios medvilninės suknelės. Dėkoju dievui, kad jos ilgis slepia mano subraižytas ir sušąlusias kojas, o prigludusi švelniai prie liemens ir krūtinės, priverčia nepažįstamojo žvilgsnį sustabdyti keliom sekundėm ilgiau negu jis spėja sumirksėti.
-Ragana?
-Taip.
-Mums čia labai trūksta raganų.
Aidi skardus ir sodrus mėnulio gyventojo juokas taip toli, kad regis tuoj pat sukvies visą armiją ufonautų.
Laiko rankas ant klubų tvirtai įsižeminęs mėnulio paviršiuje, toks savimi patenkintas ir pasitikintis, trūksta tik karūnos su burbuliukais, Adomo kostiumo ir galėčiau pasijuokti, koks gražus karalius nuogas.  Žinoma, jo aprėdas švaresnis ir stilingesnis negu mano, bet primina pirmykščio žmogaus          „ into the wild“ temą, o garbanoti ir suprakaitavę plaukai dengiantys pusę ausies dydžio, nerūpestingai krenta ant akių, kuriuos pastoviai jis turi taisytis.
Pagaliau nutraukiu jo mini spektaklį ir ryžtingai ištariu.
-Aš turiu misiją. Man reikia patekti į kitą mėnulio pusę.

-Ohoo.. aš irgi turiu misiją, per penkias minutes turiu pasodinti raganą ant šluotos, pliaukštelt  jai per užpakalį, įdėt buterbrodų kelionei ir išsiųsti kryptimi planeta-Žemė.
-Laukinis!
-Ačiū, pagonis, malonu susipažinti.
-Kodėl neleidi man pamatyti antros mėnulio pusės?
-Todėl, kad tu ragana, esi pavojinga, su tavimi netgi pats velnias sandorių nesudarinėja.
Ir vėl juokiasi lyg ką tik būtų išgirdęs naują anekdotą apie tarnybinį romaną su ežiuku rūke.
-Žinai, pagoni, jeigu velnias tau autoritetas, tai ir nerodyk tos antros mėnulio pusės.
-Aš pats sau autoritetas!
-Nejaugi??? Tai pirmyn, ko bijai?
-Aš gal ir laukinis, bet ne kvailas.
-Ak, taip, visi jūs iš pradžių taip giedat, bet įkritę į raganų burtus sakote, aš gal ir kvailas, bet svarbu, kad ne laukinis.
Pagonis nuleidžia galvą ir rankas, atsisėda ant mėnulio paviršiaus grunto ir užsirūko…rūko ilgai.. ilgai.. kol pagaliau suskamba mano žadintuvas.
Velnias, vėl į darbą pramigau..
2013-06-29 01:09
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-08-07 16:03
Lengvai
huh?

nepykit, bet 1
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-07-03 08:23
fbs
fbs
Pirmą sakinį supratau ne iš pirmo karto :)
Yra šiame tekste užtaiso. Yra sveiko humoro detalių, kurios verčia šypsotis.
Kai skaitau tokius dalykus, galvoju, kad čia paslėpta kažkokia gili filosofinė mintis , kad tai simboliai, kurių neįkertu. 
Na gerai, susitiko mėnulyje ištremta graži ragana ir pagonis garbanotais prakaituotais plaukais, "pabazarino" apie šį bei tą. Netiko vienas kitam? Nebus meilės?
Ai, čia juk sapnas. Na, tada viskas stoja į savo vietas :) Bet tada, kaip skaitytojas norėčiau žinoti, kas ten į kokį darbą pramigo, kas šalia miegojo (nemiegojo), ką pusryčiams valgė ir taip toliau ir panašiai :) 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-07-03 07:10
disconnected


Patiko tai, kad autorė bando neįprastą, kitokią išraišką: įsijausti į gal kiek netradicinį personažą, pasirinkti kiek netikėtą erdvę. O juk galima buvo nueiti lengviausiu keliu ir parašyti tarkim, apie Justiną ir Petrutę, pačius paprasčiausius žmones iš eilinio Klaipėdos daugiabučio, arba, dar lengvesniu atveju, suregzti sumegzti mėnulišką impersiją. Lengviau būtų, nes, manding, paprasčiau. Bet, manau, visada yra gerai tą fantazijos kartelę kažkiek kilstelėti ir parašyti apie toliau esančius dalykus, kad ir vienu prisėdimu. Nors bala žino, kaip čia su tuo toliau buvimu: gi kiekviena moteris kažkiek ragana ;). Kad ne visada pavyksta gerai išpildyti, irgi ne tragedija. Su laiku pavyks, svarbu, fantazijos yra. O šiaip ar taip, vaizdas susikuria, ir, sakyčiau, visai neblogas. Deja, vien iš vaizdo kūrinio nelabai padarysi.

Dar apgalvojimo neužtenka. Kuriant personažus pirmiausia. Tiek „pagonis“, tiek „ragana“ – sąvokos, jau pačios savaime, be jokio konteksto, sąmonėje apsiveliančios suvokimais. Tam tikras įprastumas, juk visi esam girdėję ir pasakas ir poringes apie senovės (ar ne tik) religijas. Tam tikri stereotipai. Na, natūraliai, juk kiekviena sąvoka kažką koduoja. Štai autorei ir derėtų pamąstyti – tuos stereotipus ji nori paneigti ar patvirtinti; bet be jų niekur, taip jau yra. Sakydama „mėnulis“ juk neturi omeny „žvaigždė“. Taip ir su pagoniais bei raganomis. Ir tai pirmas žingsnis- tik. Ragana tą bendrą suvokimą, aišku, kažkiek atitinka, bet irgi baltų dėmių joje per akis. O pagonis, beje, tai visai į pagonį nepanašus, kitaip tariant, eilinis ufonautas, taigi tą savo vardą jis kažkaip irgi galėtų pateisinti.

Na, ir pabaiga, aišku, nuplėšta, todėl gana apibrizgusi, ir net įžūlokai, tai ir plika akimi matyti. Bet į ją perdaug dėmesio nekreipiau, kažkaip man vyksmas įdomiau, nes negaliu žiūrėti į šitą darbą kaip į baigtą kūrinį – greičiau kaip į eksperimentą, bandymą, į procesą. Rašymo visumoje.
Kitas dalykas. Ryškiai trūksta darbo prie teksto, bet to turbūt irgi nebūtina sakyti, kam prikišti tai, ką autorius ir pats puikiausiai mato? Visgi. „Sidabriniu ir kietu paviršiumi braižau savo kojų pėdas“. – Sidabrinis šveistukas pėdoms ar koks galas? Čia gi pirmas sakinys. Baikit juokauti. „Suvelti plaukai  primena mano prigimtį…” – pradžia sakinio, kuris iš esmės yra geras savo talpumu ir konkretumu. Bet žodžių reikėtų paieškoti… Pirmiausia, raganų plaukai susivėlę, nes suvelti – tai jau tyčia suvelti, o kodėl, antra, vietoj primena (panašūs į…???) geriau, pvz., išduoda; prigimtį… na, prigimtį gal ir nieko, bet irgi galima būtų permąstyti :). Ir t. t. … daug tų sakinių, kurie kelia visokių klausimų, bet primiausia vertėtų susitvarkyti su siužetu, apšlifuoti personažus ir pagalvoti apie mintį… erdvę lyg ir turime, nors vėlgi, jos niekas neriboja, tad nebūtinai Mėnulis, gali būti net Trikirilitakija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-07-02 22:28
Zori
Marquise puikus įžvalgumas :) taip tai ištiesų emocionalios akimirkos darbas, sorry, kad  neišgyvenau šio kūrinio iki galo, tai savotiškas maištas prieš tam tikrus gyvenime buvusius ne/santykius..todėl jie nebuvo verti pilnesnio išgyvenimo, nes vargu ar buvo galima pavadinti juos "santykiais", gal dėl to čia buvo daug banalumo, nes tai ir buvo banalu, netikra bei daug bardako, kaip ir rašote, romantika, ufonautai, ežiukas rūke ir bla bla bla..
Na dailininkai irgi tikriausiai turi emocionalios akimirkos paveikslų :D žinoma, jie paprastai būna arba išmetami arba perdaromi ;)
Labai ačiū Jums už pastabas.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-07-02 07:41
Marquise
Atmetus įžangą, tekstas tėra įžanga į kažką... 

Be to drastiško ir neoriginalaus nukirtimo-pabaigos, man dar labai į akis krito besikaitaliojantis pasakojimo stilius ir kalba - vienoje vietoje tam tikra romantika, įsigilinimas, pamąstymo užuomazgos, o už poros sakinių jau ufonautai, buterbrodai ir ežiukas rūke... 

Tekstas be išankstinio plano ar apgalvojimo. Atrodo, kad autorė sėdo ir "sumetė" tai, kas tą akimirką buvo "ant seilės". 

II
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-07-01 09:11
Svoloč
Kažkaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-30 14:23
Kailas Spenseris
Būk mano japoniškas sandalas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-29 23:27
Zori
Užsikirto vakar internetas kai dariau peržiūra, po to ko gero netyčia paspaudžiau siuntimas ir taip liko nepataisytas kūrinys. Matyt taip lemta buvo :)
Aha pagal Tavo vertinimus aš jau geriau būsiu ragana negu japoniški sandalai :D nors aš gi sakiau, esu Zoriana :P
Nesvarbu, jei ką tai mes visos raganos. Tik nesakyk kad pirmą kart tai sužinojai..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-29 21:44
Kailas Spenseris
Manau, tu gali geriau. Man pernelyg gal neaiškus tekstas. Ir kaip apačioje minėjo, iki įžangos dar reikėjo paėjėti pastraipą, kuri atsidūrė ne vietoje. Yra skyrybos/stiliaus klaidų, bet aš jų tikrai netaisysiu, tai būtų šiknaskyliška. Geras naujadaras.
Tai tu dabar ragana? Geras. Nuo zoori iki raganos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-29 11:07
Zori
Aurimai, o jeigu nebūčiau nužudžiusi kūrinio sapnu, tai greičiausiai būčiau išvadinta šizofrenike ragana klajojančia po mėnulį? :D
Nežinau, nekilo noro toliau narplioti pagonio ir raganos santykių, nes išsisėmiau..ir dėl to taip padariau, o ne dėl to, kad apgauti skaitytoją..paprasčiausiai savo kūrybos vizijose aš jų toliau nebemačiau, o gal tiesiog nenorėjau matyti :)

Šiaip ar taip ačiū už pastabas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-29 09:20
Aurimaz
Pirmi septyni sakiniai, sudarantys įžangą, žudo visą norą skaityti toliau. Nerašyta taisyklė sako, jog pradžioje reiktų pasistengti šimtą kartų labiau, kad skaitytojas, persivertęs per ją, vėliau su malonumu atleistų autoriui už visas kitas kliurkas.
Dabar, šiaip ne taip persiropštęs per septynis STABDŽIUS, pagaliau randu tikrąją įžangą:

Niekada nesupratau kodėl įkalindavo raganas ir kodėl nuo jų akių slėpdavosi vaikai ir seneliai.

Va, jau daug geriau, nuo to ir reikėjo pradėti!

Kita bėda - kad teoriškai neblogą įžangą, kuri pateikia skaitytojui viliojančią idėją, nužudai paprasčiausiu sapno motyvu. Skaitant kaip sapną, galima atleisti daug dalykų - suveltą dialogą, rebusinę sakinių struktūrą, kurią nuolat reikia gliaudyti, kad kažko nepamestum. Bet galų gale vis tiek skaitytojas lieka nemaloniai apgautas.
Ir kas iš to? Apgautas skaitytojas penketų ir malonių žodžių paprastai nedalija.
O dabar būtų labai malonu, jeigu iš tiesų suskeltum istoriją apie raganas. Tik nedrįsk sekti Ivanauskaitės pėdomis (aš pasidomėjau kita tamstos kūryba) ir nekaišiok į būsimą istoriją klebonų ir meilės Jėzui. Būtų baisiau baisaus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą