Mano svajonė

Mama man sakė,
Kad aš beveik užaugau,
Trūksta tik penkių centimetrų.
Aš pasistiepusi žiūriu
Į mamos veidrodį,
Ir įsivaizduoju,
Kad aš jau didelė,
Galiu viską pasiekti,
Viską paliesti,
Net mamos lūpdažį,

Bet tie penki centimetrai,
Tarsi penki šviesmečiai

Jeigu žemė būtų plokščia,
Kaip stebuklų laukas,
Aš ją pasukčiau apie ašį,
Kur parašyta,, prizas,,
O ten - stiklinė kurpaitė,
Kurią pasidėjus į stalčių
Per dieną užaugi po milimetrą
Ir po savaitės,
Tu jau gali eiti viena
Į kiną
Į pasimatymą,
Viena maudytis,
Sedėti ant palangės,
Ir tabaluojant kojomis
Laukti kol princas
Ateis primatuoti
Antrą kurpaitę.

Atidarau apatinį stalčių.
O ten tuščia...
Neužaugau dar,
Bet juk aš augu, ...?   
Be abėjo, -
Kažkas
Pakuždėjo iš stalčiaus