... Juk teisinga rašyt ką jauti,
O ne tai, ką diktuoja pasaulis,
Ne gyvenimo grožis, ne diena ir naktis,
O tuštybė ir gęstančios saulės.
Juk turėtum sakyt ką manai,
O ne tai ką jie nori girdėti,
Bei atskirt, kas gerai, kas blogai,
O nežinant geriau patylėti.
Juk norėtum mylėt ką myli,
O ne tą, kurį „reikia“ mylėti
Nes per prievartą mylint, širdis
Ne ilgai trukus ima liūdėti...