Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 16 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Karštom vasaros naktimis žaidžiu slėpynių su pačia savimi. Įsileidžiu į save, kaip į tuščią indą nakties garsus, pasilieku juos sau. Tyliai pasislėpusi žvelgiu į vėjo siūbuojamas užuolaidas. Jų raštai tįsta ant neskanios spalvos kambario sienų ir hipnotizuoja mane kaip katę. Prakaito lašeliai susikaupę ant mano blyškios kaktos  rieda veidu žemyn ir kutena nosies galiuką. Kada aš pagaliau rasiu save? Pavargau kaip vaiduoklis trainiuotis tamsiais koridoriais.
Aš taip senai čia slepiuosi, kad mano plaukuose atgulė tamsos kvapai, susisuko lizdą ir nutarė pasilikti. Reikės laiko jiems iššukuoti. Tokios mintys tampa it balandžiai sutūpę į senamiesčio namų pastoges, sukišę savo snapus į nušiurusius sparnus. Įdomu ką jie sapnuoja.
Nakties harmonija apgaubia mane savo šventa ramybe ir kviečia užmerkti akis. Tegul blakstienos susivys kaip nereikalingų ir apleistų dvarų gyvatvorės, sudarančios labirintus, kuriuose kažkada įsimylėjaliai galėjo lieti savo aukščiausius jausmus, kad tik pakliūtų po šilkiniais damų sijonais. Ir paliudyti, kad aš kažkada egzistavau galės tik mano mėlyni džinsai kabantys ant kėdės atlošo. Jų akis įsistebeilijusi į mane kelias valandas jau pradeda šiurpinti. Kitą kartą nusivilkusi drabužius užsagstysiu visas sagas.
Bet aš kaip partizanas slepiuosi savo košmaruose ir nepasiduodu laukimo kankinimams. Kiek galima gyventi tarp tuštumos ir bedugnės aidų. Juk skauda kiekvieną kartą kai jie blaškosi mano kūno skliautuose kol pagaliau nurimsta ir tada viskas prasideda iš naujo. Šis žaidimas darosi banalus kaip tos aguonos sužydėjusios tarp geležinkelio bėgių. Kas naktį vis tas pats, tarsi atidirbinėjan savo sugadintą karmą.
Tačiau mano laikas baigiasi. Juodą aksomą keičia Indiškas saris ir dangus tampa rausvas kaip nekaltos panelės skruostai, kai ji klaupiasi prie klausyklos grotelių, padaryti dar vieną nedovanotiną nuodėmę Dievo akivaizdoje - sumeluoti savo nekaltybę. Nors ji tai jau darė tūkstančius kartų, bet tas virpesys atsirandantis žemiau bambos žymės, jaudina kas kartą iš naujo.
Norėčiau savo juodraščiais užklijuoti langus, kad prasitęstų laikas. Užkimšti visus smėlio laikrodžius, kad neateitų rytas, nes žaidimas dar nebaigtas. Dar nemušė būgnai ir neartėja kulminacija. Tiesiog vasaros naktys yra per trumpos...
2013-06-03 15:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-03 23:25
Mandagiai išprievartauta
Originalus komentaras, Antartėmi, kaip pirštu į G tašką. Palieku interpretuoti kiekvienam savaip :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-03 19:13
Antartėmis
Čia apie masturbaciją?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-03 18:21
Erla
Tekstas dar reikalaujantis darbo, bet įdomus. 3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-03 18:15
Svoloč
Būtų gerai užkimšti visus laikrodžius, jei tik dėl to sustotų laikas. Labai neblogas, ai, ką čia, tikrai geras, nebanalus tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-06-03 16:51
asmodeus mortuus
Pratimėlis pasipoezavimams proza. Vos ne trejetui. Deja įsiskaičius į "stiprias" frazes kaip - "įsimylėjaliai galėjo lieti savo aukščiausius jausmus" viskas niurktelėjo į džinsų neužsegtą vietą . Ir tik 2-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą