logika su tuo parašiutu (svorio atžvilgiu), kaip kulverstuko, kai jis sako (pavargęs eiti bėgiais, kai krokodilas nešė didelį lagaminą: "žinai ką, aš nešiu lagaminą, o tu mane, gerai?", – nu ir jis paėmė lagaminą, juk jis pats (kulverstukas) lengvesnis už lagaminą, o krokodilas neš ne lagaminą , tik jį... o jis - lagaminą.
neturėjo krokodilui jausti lagamino svorio, jį turėjo jaustis tik lengvutis kulverstukas :D, o krokodilas - tik kulverstuko lengvumą...
kas įdomiausiai krokodilui tikriausiai jau buvo pofigu ką jis jaučia - mat nešė nešė krokodilas kulverstuką nešantį lagaminą, kol kulverstukas pavargo nešti lagaminą, ir jį paleido, bet krokodilas nieko nesakė - nešėsi kulverstuką ir tiek, jau nebenešantį lagamino.
Dievulėliau koks naivulis eiliukas HO HO . Bet kaip tik antra strofutė yra esminė - tikėti nuoširdžiai kad gali duoti švelnią šilumą. Tas tikėjimas - velniškai didelis dalykas. Pavojingas dažnai. Taip.
O atostogų parašiutai tai taip vaikiška.hmh 2