penki mitiniai buliai
saulei betekant
langus duris
ragais daužė -
niršiai brovėsi
iš sapnų į tikrovę.
Galiausiai -
Europą pagrobė -
ir tas,
kur nešė ją savo glėby -
tylėjo - nes džiūgavo -
su lyg kiekvienu žingsniu
tyla sproginėjo.
Ir Europa tylėjo - nes džiūgavo -
lūpos šypsojosi.
Aplink basas kojas
aukso gijomis vijosi
graikų sirtakio
melodijos.
vis ratu ir ratu
vis greičiau ir greičiau
arčiau ir arčiau ---
prabudusi saulė motulė
nusikvatojo -
graikų mitai vis dar kartojasi.