Išsigelbėjimas

Ramiai irkluojant valtį ežere
Pakilo vėjas, kuorų  neįspėjęs.

Sutemus dangui,  griausmas užkvatojo.
Vidur audros likimas lemtį sėjo.

Tiktai pasiekti  krantą  kurs šmėžuoja!
Tik rankų  mostais – riksmui užsikirtus!

Artėjant salai, valtį ėmė sukti, -
Pakilus bangai šokau vandeningai

Aukščiausio siųstą šaką apkabinti,
Pagauti  draugės  irklą  vėjo šuoru, -

Pritraukti valtį įlankoj  išnirus.
Po kojom smėlis akmenukais grojo.

Mes gyvos, - tik šalti lašai  nurieda.
Ištirpę kūnų poromis garuoja.

Žaizdų nuplautas kraujas rimsta žiedu,
o išsirėkęs  skverbiasi į žolę.
...
Girdi,  tarp medžių, ten  tankymėje, lauželis suspragsi.