Neskolink nieko man tikrai, nes
neatiduosiu
ir paslapties nepatikėk – išpliaukšiu,
pasaugot neprašyk, prašvilpsiu,
pramigsiu pasimatymą
ir bilietą vienintelį pamesiu.
Tiesiog taip vyksta nuolat,
o ne atsitinka. Čionai buvimo būdas,
prisitaikymo metodas,
profesija, nors ir slaptoji,
bet jeigu į svečius ateisi,
šviesos greičiu prabėgs kas liko.
Taigi, mes galim daug nujausti.
Mes galim smulkmenai auginti vertę,
varžytinėms parūpinti plaktukų,
girdėti muziką lyg kavą,
o kavą gerti lyg koncertą
ir būti vienas kitame galingi.
pseudo filosofija čia, ne-pro-šalį būtų dar viena eilutė pabaigoje, tokiame rakte, kaip visas pirmas posmas yra surašytas; tai tokiu rakursu, dar viena pabaigoje - finale, maždaug: "ir netikėk tuo ką kalbų tau primetančiai, su konstatuojančia tonacija - tiesiog taip gaunasi...", - tai tada ta visa pseudo filosofija kuri dėstoma turinyje, įgautų meninį atspalvį, ir suteiktų erdvės netikėtai abejonei, tokios pusiausvyros tekstui suteiktų, jis įtrauklumo įgautų, o dabar tik pseudo ir tiek. ( nes prikalbėta nesąmonių šiaipjau.)