Paveiksliukas aivazovskiškas nedavė pokaituko nusnausti ? Meno jėga. Pabaigoje tik sutrizniuota , žodžių nerasta ar net perdaug rasta - stilius neišlaikytas.
Bandžiau perteikti jausmą, kai sapne atrodo, kad jame viskas tikra, kad tai realu, net ta mintis, kad pasitikrint ar nesapnuoji ir bandyt paliest. Tas noras paliest- tarp sapno ir tikrovės, ir kai sapne pabandai paliest-atsibundi.
Jei Tom Kom Potas tikro menininko darbą ,,Laikrodis ugny'' įvertino 2, tai šio savo kuklaus band. įvertinimą dargi pridedant +, laikau netgi per aukštu.
Suprantu, jog čia perteiktas pojūtis ir kažkokios minties ieškoti lyg ir nereikėtų. Bet buvau pripratęs prie stipresnių, gilesnių Erlos kūrinių. Čia man pasirodė kiek patosiškų įmantrybių rinkinukas, sunkiai suprantama vizija. 2+
Manau autoriaus produktyvumas kenkia kokybei. Perdėm efemeriška, perskaičius nėra į ką įsikabinti, kas paliktų nuosėdų. Juodos gyslos įvaizdis labiau geologinis (kalbant apie naftą), nei poetinis. Nors. Man šis nevientisas.