Įspūdžiai

sodybų pamatai
nugrimzdę žemėn
pavasariniu atlydžiu
į šviesą išbrenda
prie stirnų kojų

atgal keliu pasaulis
vėjuos ganos
aplink kalvelę
elnių bandos
taką kloja

vandenimis čiurlena
pempių dainos
gandrai tik grįžę
su balom iš
debesio

kai  vakaras
ir laumės skarą
meta žalumon
sutirpsta  balsvas
rūkas žirgo genamas

ten tylai temstant
renkasi visi
į dvarą Meilė
menėj uždega
žvakes 

nes tolumoj
naktinėj lūšis
Katedros papėdėj
po kaulus braido
trokšdama aukojimo