Kur tos dienos, pamilusios vėją?
Kur rytai nemiegotom akim?
Pasirąžė ir vakar išėjo
Paskutinė diena su manim.
Laiptų akmenys samanon grimsta,
Neprišaukę pėdų prarastų.
Naujos kartos su lūkesčiais gimsta
Toli nuo tėvelių namų.
Karusėlė vis sukas ir sukas
Ant gyvenimo kelio plataus.
Kas išnyra, kas skęsta į rūką...
Aš, kaip šapalas, vietoj vartaus.