Vėjų priesakas, arba Prieš senatvę nepapūsi

stogais
medžių lajom ir kamienais –
šuorais
šuorais

balandinės langelį atknoja sau   
sparnelį paukštelei pašiaušia

šelmis
tikras šelmis
smėlio dėžėn –
kepurėlę  vaikiuko  už brylių ir –
per kiemą it vežimėlio ratuką

tada prie moteryčių –
šuorais
šuorais
ai-ja-jai
šiukšlių kibiriukus jų kvatodams pešioja

moterytės  tik plūst šelmį
plūst plūst
o jis šuorais
šuorais
į  paklodes padžiautas įsisuka ir –
debesuosna jas   
debesuosna

kvykt kvykt moterytės it antys –
                                            kvykt 

šelmis tikras šelmis

prie seno šermukšnio lazdos
įspraustos
tarp žemės ir kaulėto kumščio

        šuorais         
                šuorais
                        šuorais
                                  stop

–  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –
            –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –
                      –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –  –

PRIEŠ SENATVĘ NEPAPŪSI –
                                vėjų priesaką prisiminė