paskutinieji liepimai ne visai tematiškai atitinka. tekstas lengvas, lengvai suderinamas su tokia pat nesudetinga filosofija. bet nukąstas ležuvis čia jau per sunkus.
kreipimasi į kažką asmeniškai čia gadina, nebent būtų toks vidinis intravertinis tik į save ... o šiaip - tiesiog gyvenimas, su aiškia ir protinga išvada ... 2+
literatūriškai pakalbėta. pavadinimas - prastas labai; Jis asmeninis, kažkokiai migliai, ir nors tekstas literatūriškas, o skaitai, ir nekorektiškai, neetiškai atrodo, lyg autorius verčia skaitytoją, savo asmeninius laiškus skaityti. Juk jūs jį publikuojate, (dedikuojate) tai rašykite "dedikacija kažkam" dabar migliai, o man atrodo labiau tiktų draugiai iš rūkomojo, pavyzdžiui :D
prastas pavadinimas, labai literatūriškas toks kalbėjimas, ir, visai skaitosi, matai kad paistalas, bet skaitosi smagiai ir skaitai - o pabaigoje, tas paistalas dar ir prasmingesne mintele išbaigtas, finale, tai visai viskas gerai pasidaro, tačiau pavadinimas 'Š" spekuliacija, dirbtinai paslaptinga aura. geriau (skaitant apie tai, kuo miglė ir lyrinis herojus, pasak autorės yra pripratę būti, pavadinime būtų pasakyta "Draugiai iš rūkomojo" ar kažkaip panašiai, be jokių tuščiai skambančių vardų. Juk dabar tas pats, ar Miglei, ar Domicelei; ar dar kokiai nors Rauzi.)
skaitėsi lengvai, nors paistalionė, bet smagiai, o į pabaigą teksto, kai jis dar suvaldytas į mintį, tai visai neblogai. tik pavadinimas - ne.