ErlaKai kažkada
Bekeliuose keliuos
Per Sibirą
Beržai prasuko
Juodai baltą juostą
Vilkėjom kailinius
Diuaro tumuluos
Išlaistėm šypsenas
Kava ne priežastis
sustoti
Tik kartais šalta būdavo
Be miego
Tik kartais dusdavom
Nuo pramoninio smogo
Tik kartą griūtis
Nudrebėjo Urale
Aušros daina į
Pūgą vėžėm sprogo
Bet mūsų ten neišvežė
Ir nekalė
Plaktukais į pakaušius
Sibirą paliekant
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-04-02 14:39
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-03 16:59
visai nieko. be dantų griežimo, ramus apmąstymas, įspūdžiai.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-03 15:44
Ne, Daineko misijoje nebuvau, TV nežiūriu. Tą ir rašiau - ,,mūsų ten neišvežė''.
Dėkoju ,,Prikvėpimams.......'', kad labiausiai suprato. Mes turėjom pasirinkimo galimybę-važiuoti arba ne, kas neturėjo pasirinkimo galimybės ar nepakluso, - patyrė kt. pojūčius Sibire. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-03 15:34
Ypač pabaiga patraukė. Kaip plaktuku per ... ir pajunti, nors nepatyrei.
Bet gan švelniai aprašytas grįžimas. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-03 15:03
visai nesenai, gal prieš mėnesį mačiau laidą, rodos "misija sibiras" vadinos. gal ir tu ten buvai.. ką aš noriu pasakyk? žmonės, šie laikai jau nebe priklauso tremtinių kančiom ir ten keliaujama ne vien kančiom patirt. o prisiminti ir palyginti visada galima, ir nematau čia jokios paniekos, tiesa teksto labai girt negaliu, bet ir nepeiksiu
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-03 14:08
„Bet mūsų ten neišvežė
Ir nekalė“ Šita eilutė aiškiausiai pasako, kad čia kitas grįžimas iš Sibiro, ne anų tremtinių, todėl ir kava visai dera tokiame kontekste, ir prisiminimai apie tuos, kurie ne savo noru...Manau, tremtiniams būtų malonu girdėti, kaip kažkas, vykdamas ten ir iš ten savais reikalais, prisimena ir juos, tą istorijos laikotarpį...tai daug labiau šildo širdį, nei kad net neprisimintų, lyg nieko visai niekada ir nebūtų buvę... Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-03 02:00
Manyčiau, pabaiga galėjo būti stipresnė - tema lyg ir leidžia/ Įdomiai buvo perkelta aktualija į šias dienas, bet vėliau norėjosi stipresnės kulminacijos. 3
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-02 20:06
Žiaurokas eilėraštis, tik Sibire eiti turbūt būtų sunkoka Žiemą, kai spaudžia 50 laipsnių šaltis, o vasarą maškara sako labai puola, smulkios musytės. Aš pats nebuvau bet tėvai mano buvo išvežti tai pasakojo.
Eilėraštis patiko. Giloka mintis. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-02 15:22
Taip, Sibiro platybėse teko būti ir daug ko matyti ir išgyventi.Eilėraštis prasmingas.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-02 15:21
Išgirdau kelis pasakojimus apie tremties žiaurumus, prisiminiau savo kelionę. Bandžiau tą perteikti. Gal man ir nepavyko. Pabrėžiu, kad tai mano pažįstamų žmonių ir mano patirtis, o ne jūsų įspūdžiai.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-02 15:10
labai negražus tekstas. neskaityčiau tokio tremtiniams, ir šiaip publikai. labai prastai šį sykį.
beje, viena tremtinė pasakodavo kartais, kaip jie gyveno, bendrais bruožais susidarydavai vaizdą kaip, pasakodavo ne kaip, o apie savo kokią gyvenimo atkarpą, na o ji buvo Sibire Pasakoja, kokie rusai žmonės buvo geri, draugiški, nesmerkė jų, atvažiavėlis (juk sibiriečiams tai turėjo atrodyti ponai iš Lietuvos) bet jie juos užjausdavo, buvo jiems geranoriški; sako patys ne ką turėdavo, o pasikvies, kada toji eidavo tarnybą, kaip sargė, naktinė kažkur; kita moteris rusė sako "nu idi, zamiorzla, da ja tėbė kipiatka nalju, sogreisia" - kita moteris klausėsi klausėsi, sako, nu Regina, įpilk tu ir man to kipiatoko, kas tas kipiatokas?.. (tai gi virintas karštas verdantis vanduo. bert Sibire juk ir tai turtas - malkos, anglys, kad jis būtų karštas... patys jie užpils kokį kankorėžį, bet turtingi draugiškumu buvo. nekalba blogai apie vietinius rusus, Sibiriečius tremtiniai.) kitas atvejis. atėjo žmogų vežti - visą jo šeimą, su vaikais. Tas žmogus(jau grįžęs, pasakoja), sako galva apsisuko, protas pasimaišė, dedu dedu bulves į maišus, o kareivukas rusas, kuris atėjo jų išvesti, žiūri žiūri, sako "a ty zėrna neimeeš?", "imeju", - tas žmogus sako, "ir kviečių ir rugių turiu". tas kareivukas tik pradėjo pats greit prišokęs versti lauk tas bulves ir sako, jam pilt greičiau grūdus, o tu tų bulvių juk nenusiveši - į ledą sušals... tas žmogus jau grįžęs juokiasi pats iš savęs, kaip jam protas pasimaišė, ir jis jau negalvodamas nebesupranta ką daro. Amžiną atilsį. o kaip gražiai jis dainavo, šuns mintis, kaip jam kad atrodė, karštą vasaros dieną, tam šuniui jo būdoje kiurksant karštį kenčiant su kudlomis dideliausiomis. Vasara buvo karšta, kaip Sibire Ten vasaros karštos. Jis sėdi ant suoliuko, kenčia tą karštį, ir uždainavo, jo šuo būdoje gulėjo: "Au au, au au, šuniu aš gimiau!.." - va jis toks jautrus, žmogus pasidaro, jei sunkumai jo nesugniuždo o sustiprina, tai gali ir kit1 atjausti, net šunį, ir filosofiškai, ir nebėra jam jau tada "šuo - žema, žmogus - aukšta" jis jau kaip budistas žiūri... " bet koks gyvas sutvėrimas po saule yra gyvas sutvėrimas. "Положи мне руку на плечо, и закрой, глаза, разве важно кто мы есть сейчас – все мы дети одного отца"... (В.Х. autorius.) jūsų tekstas, labai prastas. (apie kokią ten dar kavą?..):D ką norėjote juo pasakyti, jis priemonė kokios pagrindinės minties - galėtumėte apibrėžti, suformuluoti, ką norėjote juo pasakyti?.. Blogas komentaras Rodyti?
2013-04-02 14:52
Prie tokių skaudžių temų visada sunku prisiliest. Tačiau -Bekeliuose keliuos - čia nelabai tinka,gal nepravažiuojamas kelias
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |