Nostalgija

Menu tą kiaurasienį namą –
Per jo plyšius saulėtos nytis
Nupiešdavo lyg panoramą
Aslos lentelių apkramtytą.

Per ją kumpsodavo ir pelės,
Ir vabalai juodais apsiaustais
Jie žiemomis, kaip aš, sušalę,
Kampuos molinio pečiaus glaustės.

Kažkas jėgos i kojas liesas
Per metų keletą įpylė,
Kvapais pražydusius pelėsius
Džiovindavo tos sienų skylės.

Drabužį iš nešioto auto
Pasiūdavo mama prireikus.
Man tekdavo su juo keliauti
Per žmones ir per savo laiką.

Paskui prie mano gležno stoto
Kažkas mergaitę lyg pririšo,
Ji buvo suknele spalvota,
Apiberta kruopelėm ryžių.

Iš tokio niekalo detalių
Paveikslą kaži kas nupaišė
Ir man po slėpsnomis įkalęs.
Lyg elgetos dėmėtą maišą,

Paliko būti ir matyti
Praėjusių dienų žavumą.
Jis gelia man kaip lauko bitė
Ir šildo kaip svajonių rūmas.