Europa Europa Europa
Tik neprarask traukos
ten aukštai tarp palydovų
dangus tik jiems, Europa,
vienatvės organams,
mudu dalinamės žodžiais
mudu mylimės greitkeliuose
mudu ragaujame žvaigždžių akis
iš viens kito indų.
Mano valtis yra mano lova
plaukioju po tavo vandenis
kaip beprotė jūros gėrybė
ir miegu, akimis į namų taką,
vienoj rankoj irklas
kitoj - tu - prisirpusi
išminties grynuole.
Tavo plutą ės ir dalysis ir
upių iltys išgremš vagas
išsišieps nauji kalnai
ežerai dykvietės vėliavos
ir miestai. Prisimink mudu
besiprausiančius kareivių
išverktoj jūroj - mano kojos
ir tavo smėlis.
Du vilkai dvi avys
du katinai dvi pelės
plėšo denio grindis
burė kutena golfo vėjelį
telegrafo antenos viršūnėj
susisuko gandras lizdą
ir snapu bado saulės žvyną,
tik kas tas paukštis
išskridęs parnešti eilių.
Užmigsiu ant kalno
it pasmigęs debesies lęšis
klausydamas kaip kaulai
virsta medžiais ir išvirsta
medžiai iš šaknų, sakyk
kai baigsis tvanas - mums
skirtas vienybės testas
praplaukti vienu laivu
per mėlyną vandens glėbį.


mrVynuoginis






