rašyk.lt: Kūriniai / ŠaltaKošė / pavasariop

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-06 17:35

pelkės kaukas

savitas, įdomus, mane užkabino

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-01 17:17

ŠaltaKošė

Dundukai, kai ŠaltKošė susijaudina, jos šviesią krūtinės odą išmuša dėmės, kurios yra aviečių spalvos.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-03-01 00:24

ju a

nu jus cia madam pindejat truputi
nerimo demes
avietines

Įvertinkite komentarą:

Geras (3) Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-28 21:04

Passion_

Pavasariop - perskaičiau. Visa užkoduota kūriny. Zylutė - paskutinis žiemos "pasispardymas", varyte varoma lauk. Balandukas - pavasario kvietėjas. Šonkaulių narvelis - vidus išsiilgęs pavasario, žiemai jame jau per ankšta.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-28 20:26

Mėta Morta

pritariu, man ta aviečių spalva irgi nekaip, o šiaip, įdomu.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-28 16:14

Il

oi kaip aš braukčiau tą aviečių spalvą... gal, kad mano nerimas visai kitokios spalvos. išvis čia ta spalva visai nereikalinga. ir norisi narvo nemažybinio.
subjektyviai čia aš.
4+

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas (2)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-28 12:20

TomKomPotas

O prisirpusių nerimo dėmių spurdėjimas tarp šonkaulių jaukiai perteiktas (aviečių simbolikos neperkandau, bet balandis laikomas vienu iš taikiausių paukščių, lai į stiklą nesiplaka, gal verta atveri langą, kad bailiajai nebūtų taip vieniša :). Ir, manau, Gunta teisi - pavadinimas per silpnas (nors gal jis reikalingas dėl to "balandžio" - galimai suprantamo, kaip paukštis, ir kaip mėnesio pavadinimas). 4

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-27 22:06

gunta

ne "pavasariop" (visai to "pavasariop" nepajutau) bet be pavadinimo tekstas geras.
gerai įkrauta akimirkoje nuotaika, lyg vidinis dialogas žmogaus, kai jis priaugo tokios įtampos laipsnį, kad ko tai balandis sparnais sumušė ant palangės, ir jis vos nesuriko, nuo tos įtampos, bet nesuriko, save zyle pavadino, mintyse.

(jei zylę į rankas paimti, ji gali ir numirti, jai gali sustoti širdis, ji tikrai labai baukštus paukštelis, nors lašinius kerta, tai kaip už tėvynę - mėsaėdė zylė, bet širdis jos spurda labai. tai tiesa. zylės tie paukščiai kurių negalima ilgai rankose laikyti, jei pagavote.

geras tekstas, pamačiau ir moterį, heroję, kuri gal ilgai slėpėsi, persekiojama, ir baltus kaip sniegas balandžio sparnus, jos krūptelėjimą, ir tas vidinis dialogas, raminantis save, ir įvardinantis save zyle. gyvas tekstas pasirodė ir sklandus - su įkrova, ir gerai parinktu įvaizdžiu...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas