bambalisNespėjau pasakyti svarbiausio, o jis jau pėdino link susistabdyto taksi, skubėjo į pirmą pasimatymą su internetine drauge. Mat prieš du metus buvo išsiskyręs ir sakė, kad jau per ilgai užsibuvo vienas. Gal reikėjo šuktelėt, bet jau buvom atsisveikine, todėl jo nebetrukdžiau. O gal be reikalo nerimavau, gal jis žinojo? Ne, nežinojo, nes kai kalbėjomės, nei vienas judesys neišdavė, kad jį tai trikdo. Bet dvidešimt metų buvom nesimate, paskubomis pakalbėjom, gal žinojo, tik užsimiršo.
Tiek to, vistiek jau nuvažiavo. Tikėkim, kad tas atsisegęs kelnių užtrauktukas neįtakos jo likimo.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-02-21 14:08
Blogas komentaras Rodyti?
2013-02-21 15:51
Nieko mandro ir nelabai įtikina, mat tai būna pasakoma, tiesiog impulsyviai, ypatingai jei tai jau artimas draugas. tiesiog, kalbant bet ką, pamačius (tavo kelnių užtrauktukas neužtrauktas) ir toliau tęsiamas sakinys, kuris buvo pradėtas iki pamatomo fakto.
bet priminė, tokį dalyką juokingą, esu skaičius, kažkur, (romane, kokiam tai) epizodiniai vaizdai, kaip vienas vaikinas kabino mergina, taip jautriai ir kaip priklauso, viskas trapu, bet jam netyčia tik šast iš nosies snarglys su burbulu ir ištyso, ir va jie dar ne iki tiek pažįstami, išsiskyrė ilgam, nesimatė ilgai, nes tada jis jos taip ir nepakabino, nesusiklostė - vis tas snarglys viską sujaukė, kaip pats išlindęs į tarpą tarp jų. tai po kažkiek metų, vėl likimas juos suvedė, jis pradėjo vėl romantiškai elgtis, jie sėdo į valtelę, kažkur nuplaukė į salelę, jis nuėjo nusilengvint, mat, jam vidurius ko tai (vėl ta fiziologija) buvo paleidę, ir jis nesuspėjo - na, triusikus, ar kelnaites, išterleno; tai nusimovė jas greitai, ir išmetė kur tai į krūmus. tuojau sugrįžo, jų pokalbis visą laiką, jų bendravimas vyko palengva ir ramiai, atsargiai, trapiai, jie sėdo į valtelę plaukt atgal, ir kur buvęs kur nebuvęs, su jais buvęs šuo, atbėgo, nešinas tomis kelnaitėmis, to vaikino, ir jai matant, jam šitaip gražiai, (kaip Dievas Martinaičio "Žuvelyje" jėmė ir padėjo tas kelnaites prie jo kojų, džiaugiasi, džiaugiasi, na, ir jau tada "per amžius amen" - taip jam ir nepavyko jos pakabinti. ir jau jau nebepavyks, nes jis per daug jautrus ir nebesiryš, kaip tas Žuvelis, atsisėdęs ant kranto ir užmigęs, iš M. Martinaičio eilėraščio "Žuvelis žvejys" dainuojantis šitaip gražiai... vis ta FIZIOLOGIJA. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |