rašyk.lt: Kūriniai / žonglierius / Apie spalvas IV

visą kvartalą aptvėrė bauginančia STOP juosta
ant grindianio nupiešė bltą
nesuprantamai išsilanksčiusią figūrą

stebėjom visa tai iš už tvoros
išsižioję iš nuostabos
pamiršę kamuolį kurį vienas mūsų
turėjo motiniškai spausti prie krūtinės
ir nepaleisti
nes ši gatvė tokia judri
ir čia tyko tiek daug pavojų

o Arnas daugiau nebežaidė su mumis futbolo
labiau pamėgo gėles
nors jo motina kiekvieną popietę
ateidavo į mus pažiūrėti
lipšniai šypsodama
paburkusiomis akimis
ateidavo net lyjant lietui
kai niekas nespardo kamuolio
ir žvelgdavo į pilką dulksną
nepastebimai virsdama
baltu kontūru

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-10 23:22

gunta

perlenkta lazda (citata): "kurį vienas mūsų
turėjo motiniškai spausti prie krūtinės
ir nepaleisti
nes ši gatvė tokia judri" - /NES/ nereikalingas; motiniškai spaudžiamas kamuolys, perlenkta lazda;
dar daugiau, juk neturi motina uždaryti vaiko prie krūtinės prispaudusi, turi išmokinti jį vaikščioti per gatvę normaliai, ir dar pasakyti, kad ir teisingai vaikštant, gali girtas suaugęs užvažiuoti - ir ant perėjos, ar einant iš mokyklos, tai ne vieną, visą būrelį ištaškyti; (nors vaikas ir per perėją eis - turi būti atidus.)
o čia sakote "turi spausti prie krūtinės, nes pasaulyje daug visokių pavojų" ; tai ką - gimė būti prie krūtinės?.. negyvens gi vaikas prispaustas prie krūtinės, ne?.. blogai ten su tuo kamuolio spaudimu kurį reikia spausti motiniškai, kad tas po ratais nepakliūtų; tai kai futbolą žaisti?..

visa kita labai gerai įsivažiuota, viskas normaliai; ta vieta - ne.
pabaiga vėl silpna - sakyčiau nepamatyta; Nuo /o Arnas... iki Dulksną (įskaitant žodį ir Dulksną) labai gerai; o į ką ji virsdavo - ne kaip, mat tai jos būsena, jums tik vaizdas ji atrodė panaši arba supanašėdama, su ta pačia dulksna; kokiu dar kontūru?.. jau kreida seniai nuplauta, jei tai kontūras kurį apibrėžia (šiaip tai kada koks kriminalas, nors gal ir aptveria, kad niekas nevažiuotų, pėdsakų nesunaikintų. Juosta gi aptveria ten, kur randa lavoną, jį apibrėžia, o juosta, kad niekas pėdsakų neišnaikintų, nesutryptų, neprineštų savų, kurie klaidintų ir t.t.
o jei ji atsigula ant tos vietos, kur buvo baltas kontūras, tai ji tik "kontūrą, seniai lietaus nuplautą atkuria vėl - savimi užpildo, tereikia ją tik apibraukt mokykline kreida,
ir glosto, glosto tą asfaltą, lyg glosto Arno saulėje išdegusių plaukų garbanėles..."
štai taip gali matyt, bet jai pačiai nejaučiant, kokią būsena ji nepajusdama jaučia, kaip kad pas jus pasakyta paskutinėse eilutėse finalinėse - dviejuose; tai jau negerai;

labai geras paskutinis posmas, iki paskutinių dviejų eilučių. Jį tikriausiai rašėte lengvai. dvi eilutės ne, pradžia, ne reikia subalansuoti, kuriozus išmesti. (jis kiek suprantu po mašina pakliuvo - eismo nesutupdė? gatvė išliko judria,, ar darė apvažiavimą, ir tyrė, ką?.. ir kam ta juosta?..)

Jei taip visą tekstą parašyt išeitų, kap paskutinį posmą parašėte, neskaitant paskutinių dviejų eilučių, būtų labai gerai.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-10 22:05