Ateina, ateina, ateis

sustingęs vanduo ledinis
nuo stogo per žiemą lašnoja
vieniši medžiai palaukėm
medinį sapną sapnuoja...
prie namo, pasuolėj, snieguolė -
lėtai iš nuopolio kelias.
tamsa rytinė prapuolė
ir į tolius, nuogas, vingiuoja takelis.
vėjas ledinis tvorom,
rūstus palaukėm girgžda
debesys pažeme draikos,
vėjo gūsiuos išnyksta, numiršta...
Bet žiema paskutini kvapą alsuoja -
palaukėm pavasaris linksmas
žingsniuoja, ir zylės linksmai neberimsta,
ir medžiai dairos nubudę, lyg pirmsyk.
dar viena kita diena,
šalto vėjo ir žiemos alsavimo sklidina.
dar miega ledokšniai upokšniai,
dar dienos greit pasibaigti trokšta.
laikas vandens lašais
žiemą šaltą sužeis.
Ateina, ateina, ateis...
Pavasaris žalias laukais.