rašyk.lt: Kūriniai / Erato / Likimas usnyse paklydo

Blogas komentaras Rodyti?

2013-12-07 20:34

Arletė

Autorės darbuose randu stiprių vietų. Smagu jus paskaitinėti. Sėkmės.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-08 11:31

Kitkutis

Nėra grūdų, tai gal yra uogų??? Galima tspautsti tsultits tada, arpa itsivirti drepucių! Taip???

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-08 11:24

Camel

Daug emocijos ir tikrai daug filosofijos, ir sudėta puikiai, gal kiek mažiau subtilumo :)

man patiko

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-08 09:39

Vinja

Prasmingai įsukama. Ypač sklandus pirmas ketureilis...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-08 07:26

tictac_it

gan standartinis romantiškas pasisakymas, stipriau kiek - neregys spalvose , bet tie papildomi šviežiai, jaunutę - tikrai nieko neprideda, balastas tik, tad eilėraštį reiktų koreguoti ... 2+

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-08 00:30

Erato

Pritariu jums, Gunta.
Buvau pamiršusi, kad poezija - tai grožio ir gėrio sklaida.
Tačiau matyt tas teisimas jums per griežtas pasirodė. Nes mintis kūrinio buvo ta, kad reikia nebijoti atidaryti durų, priimti išbandymus, nesėdėti, neužrūgti kaip kūdrai. Mano manymu, toks paskatinimas visai naudingas. O juk pradėti gyventi vėlu tik užsitrenkus karsto dangčiui. Iki tol - viskas įmanoma. Carpe diem

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-02-08 00:03

gunta

tikriausiai taip jaučiasi tremtiniai?.. vis sako "kas sugražins tuos metus"? ir nuoskauda, ir nuoskauda; toks staigus posūkis, ir ką?.. o gyvenimas nestovi vietoje, tiksi tiksi širdis, kol ištiksi savo laiką - nesugražins.

bet juk ir tai yra gyvenimas - gyvenimo apraiška tokioje formoje; Niekas nėra veltui, tik pats žmogus sau gali atsakyti, kaip jam; Jūs rašote linksnyje (lyg kam pamokslą skaitytumėte, ir sakytumėte) kodėl?
žodį, rodos, kaip ir valdote, bet iš kur toks noras teisti ir primesti, kaip Lietuviuose subrendo tos sėklos, ir kas jas pasėjo?.

tai gi, žadėtos citatos:

"Nesugebėjai subrandint grūdų,
Kuriuos tėvai pasėjo gimus

Tu neregys, kurs spalvose paskendo

Priėjęs uždaras duris, kinkuoji galvą, nežinai
Ko griebtis, kas čia bus
Praėjo tavo valanda kadais" –,

"ir vėjas užtremkė vartus.", – ania, gal tegul jis nusišauna ir nebeatsikelia?..

na gi, ar tai poezija, kas tai? teisimas ir mynimas.
žiūrėkite (visi ženklai be tarpelių):
https://www.youtube.com/watch?v=nLNMfy0m-Zg

žmogus sudarytas 70 procentų iš vandens (kaip manai, koks poveikis nuo tokios poezijos. joje nėra filosofijos jokios, tik teigimas "nevykėli, nevykėli, ir jau tavo laikas baigėsi..." taip?.. žinoma, žmonės stipresni, jie nepriima tokios informacijos taip paprastai - nesitapatina, tačiau ar tai poezija?.. Filosofinės išminties jokios joje, nors pretenduoja "usnys, likimai" kad kažkas čia bus gilaus, bet ne.

O žodį, valdote, bet turinys - šio labai prastas; ne poezija, ne literatūra.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)