Miško gatvės

Miško gatvės
pilnos
žmonių, lapų,
šernų, lapių,
riešutų, grybų,
gilių pilnos,
o kišenės
pinigų pilnos -
supasi miško supynės,
plauko debesys
lyg eriukų vilnos
ir žiūri - saulė
pro žilvičių kasas
susipynusias.

Kišenėse
spurda lapai, gilės,
o konkorežiai
lyg vilkiukai ant suolo
ir jų, niekas
nesumindys. Po kojom
lapių, kiškių olos -
ruduo spalvingas,
turtingas ir visi
jų norai pildosi.

Kiškių, vilkų tėvai
per naktis nemiega, budi
ir vėjas urzgia -
lapiukai, vilkiukai mena -
užpernykštį sniegą
ir supynės girgžda
per dienas, naktis
ir jų, visų galvose -
laukinės mintys gimsta.

Tirpsta, tolsta
atsiskirę nuo mūsų
nuo miškų -
ežerai, salos.
Pelkės, upės išsenka -
per karščiausias vasaras,
per šalčiausias žiemas -
kaip šienas, proskynos džiūsta
tokios artimos, savos

ir žiemos, vasaros
lyg paukščiai praskris,
šiltom žvėrių pėdukėm praeis,
praeis - su paukščių,
žvėrių pulkais
su tolstančiais
laivų žiburiais.