P.S.
ne juokelis, sarkazmas gi čia - ir labai taiklus... Tik kalės... be reikalo, taip ant jų; nenusipelno. Kalės - ne žmonės, labai žiūri jos tuos savo šuniukus, o katės, tai ir svetimus, ne tik savo; Žmonės būna, ne taip, ir užmuša, ir tik pagimdė, ant konteinerio išmetė, o kalės labai išgyvena, kai iš jų atima - ir nuskandinti išneša; tik kalės apdergtos, na nepelnytai, o visumoje - sarkazmas čia, ne juokelis; (atitinkamoje rubrikoje). aš taip matau tą trumpuose žanruose parašytą sąmojį surimuotai;
( o vyrai kas?.. žąsinai, nuo kurių vanduo nuteka, ir vėl sausi?..)
taip taip, ir rusai labai taip kalba "ух ты мой сладенкий", ir lietuviai, man irgi šlykštu nuo tokio gretinimo, kas bekalbėtų, bet žinote, juk valgo kūną, geria kraują, bet kaip vaikam žiūrėti į tas metaforas kai prie pirmos komunijos eina... nu čia didis neaiškumas, ir juokingi psichologai - analitikai; jie visada aiškina aiškina, piešinius, įvaizdžius, kas ką duoda, kas ką ugdo ir kaip veikia, net apie tuos "davai Leopoldai gyventi draugiškai" - tame filmuke, kur muša muša, degina degina, sudrasko, suvalgo suplaka išvemia ir vėl gyvas, jam neskauda, ir vis niekaip neužmuša; jie pakalba, ką tokie vaizdai-filmukai žmoguje formuoja, kad ugdo žiaurumą, kuris yra tik pajuokavimai, paskui žiūrėj jaunimėlis benamį uždegė, gesino cigaretes į jį, paskui apliejo, uždegė ir t.t. juk nieko jis tas benamis - nepadarys, ar šuniuką nuo tilto numeta, pafilmuoja, ir juokiasi; ir psichologai aiškina, iš kur tai, o prie tų visų komunijų ir valgymų kūno - bei prisikėlimo - sustoja... va tada man psichoanalitikai ir psichologai - juokingi labi labai.;