Kai vien tik kelias ves tave pirmyn,
Kai tik botagas ragins pajudėti.
Kai gyvas būsi tik viena viltim-
Sutikt Valdovę savo, jai paklusti...
Grandinėmis prie jos prisirakink,
Pamirški viską, ką lig šiol turėjai.
Jos kojas tik nuolankiai apkabink,
Ir saugok ją nuo šiaurės vėjų.
Juk tu - stiprus versmės šaltinis.
O ji - trapi liepsna tavuos delnuos.
Taip, vergas tu, kaip šiukšlė, paskutinis,
Tačiau, tik prie tavęs, tik prie Tavęs glaudžiuos.