Tuštuma

Miškuose
ilgai neišgyvens -
kas vienumos
ir tylumos
nemėgsta,
o manęs laukia,
nesulaukia nauji
romanai, nuotykiai,
viadukai, tiltai
ir už jūrų, marių -
šleivi, kreivi miestai,
o čia, nakčia
už nugaros -
kliokia upės
ir urzgia ežerai
kaip šunys -
sklidini vandens,
ne vyno.

Manęs,
dar laukia,
nesulaukia -
artėjantys
tolstantys veidai,
geri, šilti jausmai,
spalvingi,
nuotaikingi rimai -
nakties rūstybėje
suplėšyti laiškai -
į Angliją ir Airiją -
Nijolei, Rimai.

Namuose -
ne visos lysvės
buvo ravimos.
Apleisti tėvų namai,
kapai ir nesuplyšta
ir plūsta
ir nuplaukia
elektroniniai laiškai
į Angliją ir Airiją
ir gimsta žodžiai,
naujos mintys
kaip geri,
šilti jausmai,
kaip paukščių klyksmas
ir lieka tuštuma -
iš gelsvo, rausvo molio,
kaip tėvų durys -
visam pasauliui
praviros.