Suklupt prie tavo kojų
ir ašaroti lietumi vėlyvu-
atpažinai-
aš tik miglos žmogus
besparnio drugio rytą pasivijęs.
Pakelti svirtimi aukštyn
visas dienas, naktų tamsybę juodą-
pripratinai-
bemiegėm akimis sulaukt
sunokusio rudens palaukėj.
Saulėkaitai atrišt rankas,
nuberti gilėmis laukų tuštybę-
kadaise buvome drauge-
dabar išeidami - pravirkdėm dangų.