Netektis

3.

Pasiklystu
žmonių,
paukščių garsuos -
netenku klausos.
Trumpalaikė saulė
virš galvų kabo,
apsiniaukusi saulė
ir visai kita.

O žiedai -
margi, kvapnūs
šliaužia, artinasi
prie kapo.
- Manęs laukia lanka
eglutėm užsėta,
o kas, tuos akmenis
atkas, kas sušildys
rankas?

Akmenys auga
dienom,
valandom. Verda
vanduo, tuo
neramiu laiku -
mama kūdikius vysto.
Ant stalų
kalendoriai, vardai -
gražiausio vardo
nesuradai, o rugsėjis
žada uogų, grybų
ir gražiausių gėlių.

Susirangė
ant stalų - išdavystė.
ir sudėjo kiaušinius
tos gyvatės viršum tų,
kadagių.

Savo širdies
iš tų kiaušinių -
išlupt negaliu
negaliu pamiršti
tų, mažų miestelių,
tų, nuskintų gėlių
ir atsisveikinu -
su giliu liūdesiu.

Pasiklystu -
žmonių, paukščių
garsuos ir iš
ramunių, kažką buriu -
palinkęs
virš tų, kauburių.

Ruduo
atšuoliuos
ir į veidus
šalti vėjai alsuos,
kapų, miškų
pakraščiuos -
ieškosiu pradžios -
pavasaris -
takai, keliai -
pradžius.