a. a. poetui Stasiui Stacevičiui
tragiškai žuvusiam
gruodžio pabaigoje.
Kalvelės, krūmai ir rugiai,
O už Straujos Juodoji smilko.
Kur išdegti juodi drugiai
Keramine liepsna sumirko.
Lašeliais glazūra užkris,
Nulakinę metus lyg būtį sraują,
Ir juodas nerimas išskris
Iš tos švelnios Juodosios saujos.
Tuštėja vienkiemio dvarai,
Juoduoja vieniša veranda
Ir laikas nyksta umariai,
Ant tų čiurlioniškų rakandų.
Į būtą būtį nieks neves, -
Nešiurpins ir naktų bemiegių…
Gi, nužydėjusius žodžius numes,
Nebeveiksmingus ir bejėgius...
Ir žodžiai, it drugiai, nuskris,
Į begalybės tėkmę juodą...
Ir Kristaus ašara nukris,
Ant rankų laukiančių paguodos.