Gėlėm pasidabinęs laikas

Juk kartais būna dienos -
Stogai balti, tačiau širdy nėra
Nei meilės, nei kito tyro jausmo, skausmo.
Jokie troškimai neateina į šviesias mintis,
Nėra laimės, vilties, nusivylimo
Yra striprus sudegusių svajonių virpesys...

Tik laikas - keistas, toks - beformis, tuščias.
Apsupęs laiko stipriai, nepaleidžia.
Tarytum lapą žemė prie savęs priglaudęs,
Šalti jo gniaužtai, alsavimas jo šaltas.
Jis nepalieka nei akimirkai trumpai,
Jauties prieš jį lyg nusikaltęs
Baltam žiemos sapne. Ir liūdesy...

Juk kartais būna dienos -
Namų aukštų langai tušti.
Beformis tuščias laikas nepaleidžia.
Kaip lapai krinta baltos snaigės.
Namo sušalęs virpantis lėtai eini.
Jauti, kad pasaka ši baigias,
Atgis tik svajose, šaltoj nakty,
Kur egzistuoja
Gėlėm pasidabinęs laikas...