Gyvenimo taisyklės

1.

Akmeninės lentos
nusagstytos
ašarų kristalais
briliantais.
- Tašyt akmenis
vienas juokas -
pakirtai šaknis
ir suskyla akmuo
raudonas, juodas.

- Pranai, geri,
valgai, dirbi
ir už gerus darbus -
gerai moki
ir aš skubinu
su alumi įpilti
nors gurkšnį Dievo.

- Kam pakirtai šaknis
ir įbedei, garbanotą galvą
į purvą, kam nugirdei
tą gerą žmogų,
jis, neatskiria
raudono akmens
nuo juodo.

- Pranai,
sakau neiškentęs,
po perkūnais -
kraujas verda,
kraujas netyli,
kas slypi, žmonės -
po tais akmeniniais
kūnais?

Geriam vyną, alų tirštą
ir be meilės, šilumos
kartais mirštam.

Gera
ant žolės voliotis -
įdėmiau į akmenis
į girtus vyrus
pasižiūrėjus.
- Tas vyras,
tas Pranas
tiktas puntukas -
skubinu
su alumi įpilti,
nors gurkšnį Dievo.

O dangus
kiauras kaip rėtis -
debesimis užklotas
svaidosi akmenimis,
ir sniego gniūžtėmis.

O žemę lapais,
ilgesiu, sniegu užklojus -
artinas audra
ir nieko geresnio,
gražesnio -
už audrą nėra
ir leidžiasi
saulėtekių skara.