Privaikščiojęs

St. St. atminti

Dainuoja motina apie kapus
Ir vėlės skrydis tampa lengvas,
O  vėjo šuoras švelniai aptakus,
Ir snaigės bobkąsniais nesprangios.

Dainuoja vėjas virš galvos, -
Kažin, gal motinai į dangų?
Sulipdo delnus ant kaktos
Snaigelių rankos – baltos angos.

Pro jas – į miestus vaiduoklius,
Kur visos  nuodėmės – jau nebe mūsų.
Palikęs reikiamus žodžius
Daugiau tarp jūsų aš neužsibūsiu...