Iškarpos II

(nauja versija)

Parsineši
Žibančią lapo skiautę
Klijuoji greta kitų
Dėlioji spalvingą mozaiką –
Iš visų kažkada mylėtų
Tebemylimų, nepamirštamų
Ir pamirštų.

Dar daug kartų girdėsi
Kad tai tavo stebuklas –
Nes mylėti tiek
Neatseikėta mums.
Bet ir sniegą atseikėja juk
Nevienodai
Kartais žiemos lengvutės kaip pūkas
Arba kietos lyg žvilgantis plienas.

Akimirkos tavo –
Blyksniai, žvilgsniai
Iškvėpto balso virpėjimas
Net ne žodžiai
Tik raidės gal –
Suklijavus viską:
Po lapą, po skiautę, po iškarpą
Pamatysi gyvenimą
Kur buvo mylėta
Kitaip nei įprasta –
Ne tiesėm, ne linijom
Tik trupiniais.