Tėvo gyvenimas

2.

Užsnigti
prisiminimai,
užsnigti -
laukų, miškų -
dienoraščiai,
o tėvo,
praėjusi vasara,
ir mano akmenis -
Akmeniuose skaito
ir iš manęs -
pasišaipo
ir plečiasi akiračio ribos
nors rankovės prairusios
ir visi, ligi vieno
į žiemą iriamės.

O žiema
užminga prisėdus
šalia obelies rimtos
ir jos, rankos, kojos
nušals,
visos ligos
visa gamta nurims
ir žemė
lyg ramunė
pabals -
tirps sniegas, ledas
ir tėvas -
sugrįš
į namus -
savo kūną
ir sielą
praradęs.

O kažkas
ir žydinčią žemę
atšildyt bandys
ir labai bijos Mirties,
kaip neištikimos
žmonos
ir bijos
prie sielos
veidrodžio prisiliest
ir vienišas kaip tėvas
pasiners į tamsą -
šuniui amsint.

Ir ją, Mirtį -
kažkas sumindys
ir saulė palinks
į tėvo pusę.
Mirtis ir mirusi
kaip žąsis
į namus
sugrįžta
ir tėvas kerta Mirtį
kaip vištą
ir į gyvenimą - klaidingą,
išmintingą - palinksta,
palinksta
į saulės pusę
ir tėvą, apspinta -
išnirę iš tamsos -
snaigės tingios,
o tie, vaisiai -
buvo sultingi
ir tėvas pradaro -
spintą - iš sapnų
ir pasakų
supintą.